Linksmi juokeliai iš tikrųjų būna visai nelinksmi. Gal todėl ir juokingiausias humoras daugeliui žmonių yra juodas? Taip, savo pačia blogiausia prasme. Ne tik, kad juokiamasi iš visai nejuokingų dalykų, bet netgi ir sąvoka – visiškai rasistinė. Matai, kai rūmai tai Baltieji, o nejuokingas humoras tai iškart juodas. Nesvarbu, ne apie tai aš. Aš papasakosiu apie savo liūdną ir nykų gyvenimą, o jūs galėsit skaniai pasijuokti…
Mhm, linksmi juokeliai… Taigi aš apie tokią dieną kaip tyčia. Kad ir kur eičiau, kur pažiūrėčiau, prieš akis vis šmėžuoja roko žvaigždės. Jos žvelgia iš televizorių ekranų, iliustruotų žurnalų viršelių, koncertų afišų ir aistruolių interneto tinklalapių. Jų dainos skamba be paliovos – prekybos centre, iš nuosavo grotuvo, sporto klube. Roko žvaigždės visur mane lydi. Jų daug. Joms puikiai sekasi. Pavydu, neslėpsiu. Kažkada turėjau subūręs grupę. O kas neturėjo?
Nesiekėme išgarsėti. Na, bent šitą tikslą pasiekėme, mus žino tik penkios aplinkinės senės, kurios baladodavo į duris, sienas ir radiatorius, mat grodavome iškart po pamokų, namie, kol tėvų nėra, o va tos nelemtos bobos aktyviausios. O kitame poste dar jums papasakosiu, kokie jūs kvaili ir mes gudrūs, jeigu jūs tikėjotės išgarsėt! I’ll be back!
Iš Minties Į Mintį 