Dėsniai naujiems mokslo ir žinių metams

Gampersono dėsnis: įvykio tikimybė yra atvirkščiai proporcinga norui, kad taip įvyktų.

Isavio progreso dėsniai:

Progreso kryptis: dauguma dalykų nuolat blogėja.
Progreso trajektorija: trumpiausias kelias – tai ilgiausias atstumas tarp dviejų taškų.
Progreso dialektika: tiesioginis veiksmas lemia ir tiesioginę reakciją.
Progreso tempas: visuomenė yra mulas, o ne automobilis; jei paspausi per stipriai, jis spirs ir numes spaudžiantį jojiką.

Pirmasis Sodo dėsnis: pasiekti užsibrėžtą tikslą būtinai nesąmoningai sutrukdys kitas žmogus ar aplinkybės. Vis dėlto kai kurie tikslai yra pasiekiami, nes trukdančiajam trukdo kiti.
Antrasis Sodo dėsnis: anksčiau ar vėliau atsiras galybė pačiu blogiausių aplinkybių.
Loginė išvada: bet kuri sistema turi būti sukurta taip. kad atsilaikytų ir prieš pačias blogiausias aplinkybes.

Simono dėsnis: visa, kas sujungta, anksčiau ar vėliau išyra.

Džordžo dėsnis: visi pliusai turi savų minusų.

Aristotelio posakis: visada turėtumėt teikti pirmenybę tam, kas galima, bet neįmanoma, o ne tam, kas įmanoma, bet negalima.

Rudino dėsnis: krizių metu, kai žmogus priverstas pasirinkti, kaip elgtis, dauguma žmonių pasirenka patį blogiausią variantą.

Ginsbergo teorema:
1. Negali laimėti.
2. Negali nei laimėti, nei pralaimėti.
3. Negali net pasitraukti iš žaidimo.

Ginsbergo teoremos Frimano komentaras: kiekviena svarbesnė filosofija, bandanti atskleisti gyvenimo prasmę, siekia paneigti bent vieną Ginsbergo teoremos dalį. Pavyzdžiui:
1. Kapitalizmas yra pagrįstas prielaida, kad tu gali laimėti.
2. Socializmas pagrįstas prielaida, kad tu negali nei laimėti, nei pralaimėti.
3. Misticizmas pagrįstas prielaida, kad gali pasitraukti iš žaidimo.

Ermano komentaras:
1. Prieš pagerėdami reikalai visada pablogėja.
2. Kas tvirtino, kad reikalai apskritai pagerės?

Išminties perliukai du

Iki Naujųjų Metų beliko kiek daugiau nei keturiasdešimt aštuonios valandos. Ir būk Tu man lyg tyčia – manyje išsivystė kažkokia aversija skaičiams. Nei iš šio, nei iš to paėmiau ir nusprendžiau, jog kurį laiką viską bandysiu sutalpinti į žodžius. O kadangi tikroji Tiesa į žodžius netelpa, matyt visą laika užsiiminėsiu pseudointelektualine masturbacija. 🙂 Na, OK, gana svaiplakos ir tyčiojimosi iš savęs. Šiandien, kaip ir žadėjau praeitame įraše, ketinu su Tavimi pasidalinti bent jau dvigubai didesniu išminties perliukų skaičiumi nei praeitą kartą. Kuri jų dalis iš tiesų kyla iš išminties, o ne iš-minties – spręsti Tau:

• Ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk “ai, tingiu“. (truputis anti-humoro)
• Nemaža tiesos dalis slypi antinksčiuose. Bėda – ta, kad tokio dalyko kaip antinksčiai lig šiol išvis nebuvo. O kaip tada su tiesa?
• Jei viskas yra reliatyvu, ar faktas, jog viskas yra reliatyvu – taip pat reliatyvus?
• Teisingas atsakymas į klausimą: “Kas pasirodė anksčiau – višta ar kiaušinis?“ dažniausiai yra “O kam tai rūpi?“
• Statistiškai (beveik) įrodyta, jog iš vakaro atsigulus miegoti su batais, ryte skaudės galvą.
• Chirurgai būna dviejų rūšių: tikri profesionalai ir iki skausmo pažįstami.
• Ar kada nors pagalvojai, jog būtent mes esame tie žmonės, kuriais mažylius gąsdina tėvai?
• Kuo ypatingas Kaunas? Ogi tuo, jog jame galima užsipilti degalų pakeliui iš Vilniaus į Klaipėdą.
• Jau gana seniai ramybės man neduoda klausimas: “Kieno genialus protas nusprendė žurnalą, rašantį beveik vien apie ligas, pavadinti Sveikata?“

Meh… Tiesą sakant, vėl pavargau nuo mąstymo. O šis nuovargis – vienas iš nemaloniausių. Ką gi, daug kas jau buvo išsakyta, ir dar daugiau – liko neišsakyti. Jei darbus esi linkęs baigti iki galo, teks dar kartą užsukti į šį tinklaraštį. Kol kas – įspūdingų ir stebuklingų Naujųjų Metų!