Gyvenimo išmintis vaikšto viena: kodėl neklausome išminčių?

Nors šiokia tokia gyvenimo išmintis iš tiesų egzistuoja ir yra nesunkiai pasiekiama šiais laikais, tačiau išmintingų žmonių procentaliai ne ką daugiau nei žiloje senovėje, kai informacijai sklisti buvo nepalyginamai sunkiau. Kyla įtarimas, kad gyvenimo išmintis vaikšto viena ir iš tikrųjų išminčių patarimai niekam nereikalingi. Šalia išminčių patarimų egzistuoja bendruomenės ir asmeninė išmintis. Kaip skleidžiasi asmeninė ir bendruomenės išmintis? Bendruomenės išmintis beveik visada gana konservatyvi ir labai universali – ji tiks bet kuriam bendruomenės nariui nepriklausomai nuo jo rango, pomėgių ar verslo. Asmeninė išmintis yra individuali, ji labai priklauso nuo to, kokie žmogaus įsitikinimai, charakteris, pomėgiai, užsiėmimas. Asmeninė išmintis nesivadovauja gėrio visai bendruomenei kriterijumi ir itin dažnai kertasi su išminčių išmintimi. Jei išminčiai skatina gėrį, lygybę, harmoniją, tai asmeninė išmintis pagrįsta pranašumu. Žmogus pasitelkia savo išmintį siekdamas būti pranašesnis už kitus. Galiausiai žmogus patiki, kad yra pranašesnis už savo bendruomenės narius, už išminčius. Jis garsiai giriasi savo įžvalgumu ir išmintimi, net jei aplankiusi sėkmė buvo visiškai atsitiktinė. Ir kai pasaulyje visi siekia įrodyti savo pranašumą, ar dar tebėra tų, kurie klauso išminčių?

Žiniasklaidos priemonės ir manipuliavimas žiniomis

Apie tai, kad žiniasklaidos priemonės labai stipriai formuoja visuomenės nuomonę, niekam nėra paslaptis. Įdomu tai, kad žiniasklaidos įtaka gali būti daug didesnė ir platesnė nei galvota anksčiau. Vienas iš pavyzdžių – žiniasklaidos priemonės kartas nuo karto parodo eteryje muzikantus, kurie skundžiasi mažomis pajamomis ir tada visi mano, kad muzikantai yra vargšai Arba atvirkščiai. Pvz., parodoma, koks pelningas verslas yra sliekų auginimas ir štai kitus porą metų sliekų augintojų gretos auga. Arba parodomas siužetas apie tai, kaip gerai gyvena emigrantai, kurie išdrįso palikti Lietuvą ir ne vienas lietuvis galvoja, galbūt vertėtų pasekti emigranto pėdomis. Žiniasklaidos įtaka neabejotina, tačiau problemos atsiranda tada, kai prasideda manipuliavimas žiniomis. O ar įmanoma nemanipuliuoti? Juk pati informacijos atranka jau yra manipuliacija. žiniasklaida Lietuvoje dažniausiai kritikuojama už „geltonėjimą“, tačiau dabar visų akys nukrypę į JAV rinkimus ir dėl jų baigties taip pat kaltinama žiniasklaida. Žiniasklaida kuria savo herojus, suteikia eterio laiką vienai ar kitai asmenybei ir vien to pakanka, kad jokie debatai nebūtų svarbesni už žmogų, kurį nuolat rodo per televizorių ar tą, kuris nuolat šmėžuoja socialiniuose tinkluose.

Gyvenimo prasmė ir kur jos ieškoti

Savo gyvenimus visi žmonės įprasmina skirtingai. Vieniems gyvenime svarbiausia realizuoti save, kiti ieško būdų, kaip gyvenimą palengvinti aplinkiniams. Gyvenimo prasmės paieškos nuo seno kamavo žmoniją – galime rasti daug filosofinių veikalų, meno ir literatūros ir net mokslo darbų, ieškančių atsakymų į klausimą, kas yra toji mūsų gyvenimo prasmė. Vieni žmonės gyvenimo prasmės ieško visą gyvenimą, kiti – jos niekada nebando ieškoti. Gyvenimo prasmės paieškos siejamos su savirealizacija, su savęs atradimu, tad suprantama, kad daugelis nori ją rasti. Kitaip galbūt jaustumėmės tušti, neišpildyti, savo gyvenimus nugyvenę beprasmiškai. Tačiau ar taip lengva tą prasmė surasti? O galbūt mūsų gyvenimai prasmingi tiek, kiek mes jiems leidžiame būti? Gyvenimo prasmės ieškoti galima visur: savo pomėgiuose, savo darbe, kuris kartais būna tampriai susijęs su mūsų pomėgiais, savo santykiuose su kitais žmonėmis. Galbūt vieno žmogaus gyvenimo prasmė yra išrasti ar atrasti kažką, o kito – padėti tiems, kuriems labiausiai reikia emocinės paramos. Treti gyvenimo prasmę randa savo šeimyniniuose gyvenimuose, o ketvirti – besimėgaudami savo laisve keliauti. Dar vieni paskiria savo gyvenimus tikėjimui, o kiti jį įprasmina kūrybos dėka. Gyvenimo prasmės paieškos dažnai būna sudėtingos, kaip kuriems ir kai kada – netgi skausmingos ir emociškai sekinančios, todėl nereikėtų riboti savęs tik gyvenimo prasmės paieškomis ir graužtis, jei gyvenimas kartais atrodo be krypties ar prasmės. Retas atranda savo tikslą būdamas labai jaunas ir nėra blogai ieškoti savo gyvenimo prasmės sulaukus amžiaus vidurio. Svarbiausia, kad tarp šių paieškų mes visada suvoktume, kad gyvenimas yra gražus ir kad mes esame savo likimo kalviais.

Pasitikėjimas savimi versle – padeda ar trukdo?

Pasitikėjimas savimi, be abejo, yra gera savybė, bet jo perteklius gali būti kenksmingas. Ne veltui yra lietuvių patarlė, kuri sako ‘devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk’. Tas pats galioja kuriant verslą – puiku, jei pasitikėjimas savimi suteikia drąsos rizikuoti, bet reikia turėti omenyje, kad dauguma tokių drąsių verslų žlunga. Žinoma, žiniasklaida mėgsta sėkmės istorijas, todėl mielai pagarsina geras naujienas apie itin jaunus ir sėkmingus, naujoviškus ar kitaip išsiskiriančius verslus ir verslininkus, apie nesėkmes laikraščiai nerašo. Deja, turite suvokti, kad privalote numatyti, ką darytumėte nesėkmės atveju. Dauguma naujai įsteigtų verslų pradeda dirbti ‘į minusą’ ir reikia galvoti, iš kur gauti pajamų finansiniams nepritekliams užglaistyti. Esate girdėję, kad meilė trunka trejus metus? Deja, verslas irgi. Dauguma verslų žlunga per pirmuosius trejus metus ir tik aiškus mąstymas, o ne optimizmas gali jums padėti pergyventi sėkmingai šį įtemptą verslo plėtojimo laikotarpį. Jei po trejų metų verslas sėkmingai išsilaiko, nesate priversti mažinti apimčių, atleisti darbuotojų, tuomet yra didelė tikimybė, kad verslas jau nebebankrutuos. Būkite drąsūs, bet neleiskite, kad per didelis pasitikėjimas pakištų koją.