Nors šiokia tokia gyvenimo išmintis iš tiesų egzistuoja ir yra nesunkiai pasiekiama šiais laikais, tačiau išmintingų žmonių procentaliai ne ką daugiau nei žiloje senovėje, kai informacijai sklisti buvo nepalyginamai sunkiau. Kyla įtarimas, kad gyvenimo išmintis vaikšto viena ir iš tikrųjų išminčių patarimai niekam nereikalingi. Šalia išminčių patarimų egzistuoja bendruomenės ir asmeninė išmintis. Kaip skleidžiasi asmeninė ir bendruomenės išmintis? Bendruomenės išmintis beveik visada gana konservatyvi ir labai universali – ji tiks bet kuriam bendruomenės nariui nepriklausomai nuo jo rango, pomėgių ar verslo. Asmeninė išmintis yra individuali, ji labai priklauso nuo to, kokie žmogaus įsitikinimai, charakteris, pomėgiai, užsiėmimas. Asmeninė išmintis nesivadovauja gėrio visai bendruomenei kriterijumi ir itin dažnai kertasi su išminčių išmintimi. Jei išminčiai skatina gėrį, lygybę, harmoniją, tai asmeninė išmintis pagrįsta pranašumu. Žmogus pasitelkia savo išmintį siekdamas būti pranašesnis už kitus. Galiausiai žmogus patiki, kad yra pranašesnis už savo bendruomenės narius, už išminčius. Jis garsiai giriasi savo įžvalgumu ir išmintimi, net jei aplankiusi sėkmė buvo visiškai atsitiktinė. Ir kai pasaulyje visi siekia įrodyti savo pranašumą, ar dar tebėra tų, kurie klauso išminčių?
Iš Minties Į Mintį 