Gyvenimo išmintis vaikšto viena: kodėl neklausome išminčių?

Nors šiokia tokia gyvenimo išmintis iš tiesų egzistuoja ir yra nesunkiai pasiekiama šiais laikais, tačiau išmintingų žmonių procentaliai ne ką daugiau nei žiloje senovėje, kai informacijai sklisti buvo nepalyginamai sunkiau. Kyla įtarimas, kad gyvenimo išmintis vaikšto viena ir iš tikrųjų išminčių patarimai niekam nereikalingi. Šalia išminčių patarimų egzistuoja bendruomenės ir asmeninė išmintis. Kaip skleidžiasi asmeninė ir bendruomenės išmintis? Bendruomenės išmintis beveik visada gana konservatyvi ir labai universali – ji tiks bet kuriam bendruomenės nariui nepriklausomai nuo jo rango, pomėgių ar verslo. Asmeninė išmintis yra individuali, ji labai priklauso nuo to, kokie žmogaus įsitikinimai, charakteris, pomėgiai, užsiėmimas. Asmeninė išmintis nesivadovauja gėrio visai bendruomenei kriterijumi ir itin dažnai kertasi su išminčių išmintimi. Jei išminčiai skatina gėrį, lygybę, harmoniją, tai asmeninė išmintis pagrįsta pranašumu. Žmogus pasitelkia savo išmintį siekdamas būti pranašesnis už kitus. Galiausiai žmogus patiki, kad yra pranašesnis už savo bendruomenės narius, už išminčius. Jis garsiai giriasi savo įžvalgumu ir išmintimi, net jei aplankiusi sėkmė buvo visiškai atsitiktinė. Ir kai pasaulyje visi siekia įrodyti savo pranašumą, ar dar tebėra tų, kurie klauso išminčių?

Žiniasklaidos priemonės ir manipuliavimas žiniomis

Apie tai, kad žiniasklaidos priemonės labai stipriai formuoja visuomenės nuomonę, niekam nėra paslaptis. Įdomu tai, kad žiniasklaidos įtaka gali būti daug didesnė ir platesnė nei galvota anksčiau. Vienas iš pavyzdžių – žiniasklaidos priemonės kartas nuo karto parodo eteryje muzikantus, kurie skundžiasi mažomis pajamomis ir tada visi mano, kad muzikantai yra vargšai Arba atvirkščiai. Pvz., parodoma, koks pelningas verslas yra sliekų auginimas ir štai kitus porą metų sliekų augintojų gretos auga. Arba parodomas siužetas apie tai, kaip gerai gyvena emigrantai, kurie išdrįso palikti Lietuvą ir ne vienas lietuvis galvoja, galbūt vertėtų pasekti emigranto pėdomis. Žiniasklaidos įtaka neabejotina, tačiau problemos atsiranda tada, kai prasideda manipuliavimas žiniomis. O ar įmanoma nemanipuliuoti? Juk pati informacijos atranka jau yra manipuliacija. žiniasklaida Lietuvoje dažniausiai kritikuojama už „geltonėjimą“, tačiau dabar visų akys nukrypę į JAV rinkimus ir dėl jų baigties taip pat kaltinama žiniasklaida. Žiniasklaida kuria savo herojus, suteikia eterio laiką vienai ar kitai asmenybei ir vien to pakanka, kad jokie debatai nebūtų svarbesni už žmogų, kurį nuolat rodo per televizorių ar tą, kuris nuolat šmėžuoja socialiniuose tinkluose.

Gyvenimo prasmė ir kur jos ieškoti

Savo gyvenimus visi žmonės įprasmina skirtingai. Vieniems gyvenime svarbiausia realizuoti save, kiti ieško būdų, kaip gyvenimą palengvinti aplinkiniams. Gyvenimo prasmės paieškos nuo seno kamavo žmoniją – galime rasti daug filosofinių veikalų, meno ir literatūros ir net mokslo darbų, ieškančių atsakymų į klausimą, kas yra toji mūsų gyvenimo prasmė. Vieni žmonės gyvenimo prasmės ieško visą gyvenimą, kiti – jos niekada nebando ieškoti. Gyvenimo prasmės paieškos siejamos su savirealizacija, su savęs atradimu, tad suprantama, kad daugelis nori ją rasti. Kitaip galbūt jaustumėmės tušti, neišpildyti, savo gyvenimus nugyvenę beprasmiškai. Tačiau ar taip lengva tą prasmė surasti? O galbūt mūsų gyvenimai prasmingi tiek, kiek mes jiems leidžiame būti? Gyvenimo prasmės ieškoti galima visur: savo pomėgiuose, savo darbe, kuris kartais būna tampriai susijęs su mūsų pomėgiais, savo santykiuose su kitais žmonėmis. Galbūt vieno žmogaus gyvenimo prasmė yra išrasti ar atrasti kažką, o kito – padėti tiems, kuriems labiausiai reikia emocinės paramos. Treti gyvenimo prasmę randa savo šeimyniniuose gyvenimuose, o ketvirti – besimėgaudami savo laisve keliauti. Dar vieni paskiria savo gyvenimus tikėjimui, o kiti jį įprasmina kūrybos dėka. Gyvenimo prasmės paieškos dažnai būna sudėtingos, kaip kuriems ir kai kada – netgi skausmingos ir emociškai sekinančios, todėl nereikėtų riboti savęs tik gyvenimo prasmės paieškomis ir graužtis, jei gyvenimas kartais atrodo be krypties ar prasmės. Retas atranda savo tikslą būdamas labai jaunas ir nėra blogai ieškoti savo gyvenimo prasmės sulaukus amžiaus vidurio. Svarbiausia, kad tarp šių paieškų mes visada suvoktume, kad gyvenimas yra gražus ir kad mes esame savo likimo kalviais.

Pasitikėjimas savimi versle – padeda ar trukdo?

Pasitikėjimas savimi, be abejo, yra gera savybė, bet jo perteklius gali būti kenksmingas. Ne veltui yra lietuvių patarlė, kuri sako ‘devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk’. Tas pats galioja kuriant verslą – puiku, jei pasitikėjimas savimi suteikia drąsos rizikuoti, bet reikia turėti omenyje, kad dauguma tokių drąsių verslų žlunga. Žinoma, žiniasklaida mėgsta sėkmės istorijas, todėl mielai pagarsina geras naujienas apie itin jaunus ir sėkmingus, naujoviškus ar kitaip išsiskiriančius verslus ir verslininkus, apie nesėkmes laikraščiai nerašo. Deja, turite suvokti, kad privalote numatyti, ką darytumėte nesėkmės atveju. Dauguma naujai įsteigtų verslų pradeda dirbti ‘į minusą’ ir reikia galvoti, iš kur gauti pajamų finansiniams nepritekliams užglaistyti. Esate girdėję, kad meilė trunka trejus metus? Deja, verslas irgi. Dauguma verslų žlunga per pirmuosius trejus metus ir tik aiškus mąstymas, o ne optimizmas gali jums padėti pergyventi sėkmingai šį įtemptą verslo plėtojimo laikotarpį. Jei po trejų metų verslas sėkmingai išsilaiko, nesate priversti mažinti apimčių, atleisti darbuotojų, tuomet yra didelė tikimybė, kad verslas jau nebebankrutuos. Būkite drąsūs, bet neleiskite, kad per didelis pasitikėjimas pakištų koją.

Aiškus mąstymas ir iliuziniai tikslai

Aiškus mąstymas yra gal dievo dovana, gal kažkaip išsiugdoma savybė, bet nors visi mano, kad mąsto aiškiai, visgi aiškus mąstymas sutinkamas ne taip ir dažnai. Kaip jau minėjau, kažkada turėjau muzikos grupę. Mes visi manėme, kad grojame geriau už kitus ir mūsų laukia šlovė. Bet juk kone kiekvienas yra galvojęs ką nors naivaus. Vienas piešdamas į sąsiuvinį matė, kaip gyvens bohemišką gyvenimą, tapys, o vyną pilstys gražutės hipės, kitas svajojo tapti rašytoju, trečias turtingu verslininku, žinių vedėju. O štai viena mano draugė nuo žaidimo kieme laikų tikėjo, kad bus profesionali gražuolė, kurią išvydę žmonės aikčios ir pervedinės pinigus į jos sąskaitą. Na, aš turėjau tą savo grupę, bet be to, kad patampėme kaimynams nervus, nieko nepraradome. Deja, mano draugė gražuolė susidūrimą su realybe išgyveno labai skaudžiai. Ji per dienas mokėsi pozuoti, puoselėjo plaukus, alino kūną ir siekė tapti modeliu. Visgi, po daugybės bandymų teko nuleisti rankas ir netikėtai griebtis naujo amato. Dėl to reikia gerai pagalvoti apie savo realias galimybes, toks mąstymas ir nusiraminimas padeda susikoncentruoti ties tikresniu tikslu nei iliuziniai vaikiški norai.

Linksmi juokeliai ir smagus gyvenimas

Linksmi juokeliai iš tikrųjų būna visai nelinksmi. Gal todėl ir juokingiausias humoras daugeliui žmonių yra juodas? Taip, savo pačia blogiausia prasme. Ne tik, kad juokiamasi iš visai nejuokingų dalykų, bet netgi ir sąvoka – visiškai rasistinė. Matai, kai rūmai tai Baltieji, o nejuokingas humoras tai iškart juodas. Nesvarbu, ne apie tai aš. Aš papasakosiu apie savo liūdną ir nykų gyvenimą, o jūs galėsit skaniai pasijuokti…

Mhm, linksmi juokeliai… Taigi aš apie tokią dieną kaip tyčia. Kad ir kur eičiau, kur pažiūrėčiau, prieš akis vis šmėžuoja roko žvaigždės. Jos žvelgia iš televizorių ekranų, iliustruotų žurnalų viršelių, koncertų afišų ir aistruolių interneto tinklalapių. Jų dainos skamba be paliovos – prekybos centre, iš nuosavo grotuvo, sporto klube. Roko žvaigždės visur mane lydi. Jų daug. Joms puikiai sekasi. Pavydu, neslėpsiu. Kažkada turėjau subūręs grupę. O kas neturėjo?

Nesiekėme išgarsėti. Na, bent šitą tikslą pasiekėme, mus žino tik penkios aplinkinės senės, kurios baladodavo į duris, sienas ir radiatorius, mat grodavome iškart po pamokų, namie, kol tėvų nėra, o va tos nelemtos bobos aktyviausios. O kitame poste dar jums papasakosiu, kokie jūs kvaili ir mes gudrūs, jeigu jūs tikėjotės išgarsėt! I’ll be back!

Valstybės valdymo menas

• Libermano dėsnis: visi meluoja. Bet nesvarbu – niekas nesiklauso.
• Melo dėsnis: kad ir kaip dažnai melas bus atskleidžiamas, vis tiek atsiras juo tikinčių žmonių.
  Dešros principas: mėgstantys dešrą ir gerbiantys įstatymą niekada neturėtu matyti, kaip daroma viena ir antra.
• Džakvino postulatas apie demokratinę valdžią: įstatymų leidžiamajai valdžiai posėdžiaujant, nė vieno žmogaus gyvenimas, laisvė ar nuosavybė nėra saugus.
• Du Todo politikos principai:
  1. Kad ir ką jie jums sakytų, niekuomet nepasakys visos tiesos.
  2. Kad ir apie ką jie kalbėtų, kalbės apie pinigus.
• Andro politinis postulatas: įkūrus partiją susiskaldys judėjimas.
• Kamino dėsnis: iš politiko kalbų bandydamas nuspėti ekonominių įstatymų sąlygojamą makroekonomikos eigą, neapsirik. Geriau žiūrėk, ką kalbėtojas daro.
• Votergeito principas: apie vyriausybės korupciją visuomet pranešama būtuoju laiku.
• Alinskio taisyklė radikalams: nesuteptos moralės žmonės yra tie, kurie toliausiai nuo
  problemų.
• Markso politikos taisyklė: kai tik jie praturtėja, išsyk tampa respublikonais.
• Politinių pažadų taisyklė: tiesa kinta.
• Li dėsnis: grupės, su kuria turite bendrauti, žmonės visada bus priekabesni, nei tikėjotės.
• Evano dėsnis: jei jūs kitiems nukabinus nosis vis dar vaikščiojate aukštai iškėlęs galvą, paprasčiausiai nesuvokiate situacijos keblumo.
• Raško delegacijos dėsnis: delegacijai suteikus išskirtinius įgaliojimus, jos atsakomybė tarsi nuosėdos susikaups ant dugno.
• Gapio dėsnis: kai begėdiškas išeikvojimas padengiamas pakankamai tolygiai iš visų žmonių sąskaitų, paprasti žmonės nukenčia labiausiai.
• Loginė išvada: pakankamai daug gapių gali suryti ir turtus.

Merfio dėsniai

Merfio termodinamikos dėsnis:
Spaudimui didėjant reikalai blogėja.

Lansfordo mokslinių pastangų taisyklė:
Paprastas paaiškinimas visada reikalauja sudėtingo sprendimo.

Rudnickio Nobelio principas:
Tik tas, kuris ką nors puikiai supranta, gali tai paaiškinti taip, kad niekas kitas to nesuprastų.

Komonero antrasis ekologijos dėsnis:
Niekas niekur neprapuola.

Paderio dėsnis:
Kas prasideda gerai, baigiasi blogai. Kas prasideda blogai, baigiasi dar blogiau.

Loginė išvada:
Viskas baigiasi blogai, nes kitaip – niekas nesibaigtų.

Remi loginė išvada:
Gera pradžia – pusė nesėkmės.

Stokmajerio teorema:
Jeigu atrodo lengva, tai iš tiesų yra sunku. Jeigu atrodo sunku, tai iš tiesų neįmanoma.

Vaino dėsnis:
Visiškas neveiklumas dėsningai didėja.

Tailzako tikimybės postulatas:
Atsitiktiniai įvykiai paprastai vyksta grupėmis.

Zimergio augančių sistemų dinamikos dėsnis:
Jei jau atidarėte skardinę slieku, vienintelis būdas ja vėl uždaryti – paimti didesnę skardinę.

Kaiseris komentuoja Zimergį:
Niekuomet neatidarykite skardinės slieku, jei nesiruošiate žvejoti.

Sturgeono dėsnis:
Devyniasdešimt procentų visko, kas vyksta, yra vien nemalonumai.

Vienpusių lūkesčių dėsniai:
1. Neigiamų lūkesčių pasekmė – neigiami rezultatai.
2. Teigiamų lūkesčių pasekmė – irgi neigiami rezultatai.

Regresyvus laimėjimo dėsnis:
Praeitų metų laimėjimai visada esti svaresni.

Neįvardytasis dėsnis:
Kai tik ką nors pasakote garsiai: jei tai gera – dingsta; jei tai bloga – įvyksta.

Šneterli loginių išvadų apibendrinimas:
Net jei nemalonumas negali atsitikti, jis atsitinka.
(Variacija: jei neįmanoma pralaimėti, vis tiek pralaimėsite.)

Dar vienas apibendrinimas:
Nemalonumai ateina ir praeina, o jų kūrėjai lieka.

Silvermano paradoksas:
Jeigu Merfio dėsnis gali nesuveikti, tai ir nesuveiks.

Paskolos – nes reikia gyventi, kol esate gyvi!

Dėsniai naujiems mokslo ir žinių metams

Gampersono dėsnis: įvykio tikimybė yra atvirkščiai proporcinga norui, kad taip įvyktų.

Isavio progreso dėsniai:

Progreso kryptis: dauguma dalykų nuolat blogėja.
Progreso trajektorija: trumpiausias kelias – tai ilgiausias atstumas tarp dviejų taškų.
Progreso dialektika: tiesioginis veiksmas lemia ir tiesioginę reakciją.
Progreso tempas: visuomenė yra mulas, o ne automobilis; jei paspausi per stipriai, jis spirs ir numes spaudžiantį jojiką.

Pirmasis Sodo dėsnis: pasiekti užsibrėžtą tikslą būtinai nesąmoningai sutrukdys kitas žmogus ar aplinkybės. Vis dėlto kai kurie tikslai yra pasiekiami, nes trukdančiajam trukdo kiti.
Antrasis Sodo dėsnis: anksčiau ar vėliau atsiras galybė pačiu blogiausių aplinkybių.
Loginė išvada: bet kuri sistema turi būti sukurta taip. kad atsilaikytų ir prieš pačias blogiausias aplinkybes.

Simono dėsnis: visa, kas sujungta, anksčiau ar vėliau išyra.

Džordžo dėsnis: visi pliusai turi savų minusų.

Aristotelio posakis: visada turėtumėt teikti pirmenybę tam, kas galima, bet neįmanoma, o ne tam, kas įmanoma, bet negalima.

Rudino dėsnis: krizių metu, kai žmogus priverstas pasirinkti, kaip elgtis, dauguma žmonių pasirenka patį blogiausią variantą.

Ginsbergo teorema:
1. Negali laimėti.
2. Negali nei laimėti, nei pralaimėti.
3. Negali net pasitraukti iš žaidimo.

Ginsbergo teoremos Frimano komentaras: kiekviena svarbesnė filosofija, bandanti atskleisti gyvenimo prasmę, siekia paneigti bent vieną Ginsbergo teoremos dalį. Pavyzdžiui:
1. Kapitalizmas yra pagrįstas prielaida, kad tu gali laimėti.
2. Socializmas pagrįstas prielaida, kad tu negali nei laimėti, nei pralaimėti.
3. Misticizmas pagrįstas prielaida, kad gali pasitraukti iš žaidimo.

Ermano komentaras:
1. Prieš pagerėdami reikalai visada pablogėja.
2. Kas tvirtino, kad reikalai apskritai pagerės?

Klausimai – Atsakymai – Ir vėl klausimai

Sveiki, mieli skaitytojai! =’) Tikiuosi, gerai praleidote tas dvi savaites, apie kurias šiuo metu galvoju. Tai, kad Jūs tikriausiai nežinote apie kurias dvi savaites galvoju, net nėra ypatingai svarbu – svarbu tik tai, kad jas būtumėte praleidę džiugiai ir maloniai. O taip juk ir buvo, tiesa?

Šiandien noriu truputį su Jumis pasidalinti. Ne vien pasyviai tėkštelėti keletą aforizmų, priežodžių ar “The Secret“ stiliaus pamokymų, bet ir pasidalinti savo pamąstymais. Prisipažinsiu, nemaža dalis vadinamųjų “išminties perliukų“, kuriuos sutinku vartydamas knygos ar internetinių tinklaraščių puslapius, mane trikdo. Šiais “trikdžiais“ noriu pasidalinti su Jumis ir, tikiuosi, kartu pajėgsime juos išsklaidyti.

Pasiruošę? Pradedam!

“Mes esame gyvieji magnetai. Mes pritraukiame į savo gyvenimus tai, apie ką nuolat galvojame.“ (Rhonda Byrne)

OK… Šis teiginys labiausiai man neduoda ramybės pastaruoju metu. Kadaise nuoširdžiai galvojau, jog pats savo stebuklingos valios pastangomis generuoju mintis. Kiek vėliau, pradėjęs domėtis filosofija, atradau, jog minčių aš negeneruoju – jos paprasčiausiai mane aplanko, o po kurio laiko palieka. Tuomet kas čia ką traukia? Mintys, kurių nekontroliuoju ir kurių nepasirenku, pritraukia visokio plauko nelaimes į mano gyvenimą? Kažkas čia ne taip…

“Tam, kad užaugtume ir taptume tuo, kas iš tiesų esame, reikia daug pastangų ir drąsos“ (e. e. cummings)

Vėl kyla noras pasikasyti pakaušį. Kaip aš galiu būti kažkuo, kuo nesu? Net Dievas Šventajame Rašte sakė: “Aš Esu, Kas Esu“ (YHWH). Suprantu, kur link veda e. e. cummings’as, bet man vis vien atrodo, kad net ir ta “netikra“ mano asmenybės dalis lygiai tokia pat tikra. Net tuomet, kai išsižadu savo jausmų ir taikausi prie išgalvotų visuomenės normų, atskleidžiu tą savo tikros asmenybės dalį, kuri yra prisitaikėliška.

Skrybėlius:

“Ar aš išprotėjau?“

Alisa:

“Bijau, kad taip. Tau seniai ne visi namie. Bet leisk, atskleisiu paslaptį – patys geriausi žmonės lygiai taip pat išprotėję.“

Neturiu prie ko prikibti. Sutinku ir su ironiška šypsena palydžiu Jus į rytojų. 🙂